Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip tėvai gali ugdyti vaikų kūrybiškumą?

Pasak psichologės Kristinos  Paradnikės,  kūrybiškumas yra savybė, kuri reikalinga visur: nuo elementarių kasdienių problemų sprendimo iki sudėtingų gyvenimo iššūkių. Svarbu prisiminti, kad kūrybiškumas – ne tik meninė veikla, bet ir kūrybiškas problemų sprendimas, naujų idėjų galvojimas, išvystyta vaizduotė.

Tėvai prie vaikų kūrybiškumo skatinimo gali prisidėti įvairiais būdais. Paminėsime pavyzdžius, situacijas.

1. Pasistenkite, kad vaiko aplinka būtų stimuliuojanti ir vaikui nestigtų įvairių priemonių kūrybiškai veiklai. Tai gali būti knygos, piešimo priemonės, muzikos instrumentai, medžiagos ir meistravimo įrankiai, priemonės, medžiagos skiautelės, akmenėliai, džiovinti augalai, jūros kriauklės, dėžutės, tušti jogurto indeliai ir t.t.

2. Įsitraukite į pasakų sekimą ir pasakojimų kūrimą kartu su vaikais. Pradėkite vaikui sekti pasaką ir pasiūlykite jam pratęsti, paklauskite vaiko, kas pasakoje turėtų vykti toliau, leiskite vaikui diktuoti istorijos nuotaiką, kurti personažus. Galite kartu  suvaidinti tai, kas pasakojama, pakeisti balsus, kai  „kalba“ skirtingi veikėjai.

3. Užduokite vaikams atvirus, diskusinius klausimus, kurie paskatintų tolesnius tyrinėjimus ir apmąstymus (pvz., „Kaip manai kodėl?...“ ar ,,Kas būtų, jei …“), užuot uždavę uždarus klausimus (t.y., „Ar žinai, kad…“). Su vaiku galite diskutuoti apie bet ką – įmanomus ir neįmanomus dalykus (tarkim, kas būtų, jei gyvūnai mokėtų kalbėti, jei gyventum kokioje pasakoje).  Galiausiai, galite įtraukti vaiką į pasvarstymus, kaip jis galėtų pagerinti kažką savo aplinkoje (pvz., „Kaip manai, ar yra koks nors būdas sutvarkyti tavo kambarį greičiau? Kaip mes tai galėtume įgyvendinti?“ ar „Kaip tu galėtum prisidėti prie taupymo šeimos kelionei?“).

4. Užuot liepę, leiskite vaikui rinktis. Tai tinka tiek įvairių veiklų pasirinkimui, tiek drabužiams, tiek rimtesniems gyvenimo klausimams: būrelio ar stovyklos pasirinkimui, sprendimui su kažkuo draugauti  ir pan. Klausimą, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, galite panaudoti ir vietoj barimo. Pvz., jei vaikas nesitvarko kambario, galite paklausti, kuo gyvenimas netvarkingame kambaryje yra pranašesnis už gyvenimą tvarkingame.

5. Įtraukite vaiką į eksperimentus bei aplinkos tyrinėjimą – tai irgi prisideda prie vaiko smalsumo bei kūrybiško žvilgsnio į pasaulį. Vaikas gali įsiklausyti, įsižiūrėti, liesti, uosti, ragauti, tirti, kaip atsiranda dalykai ir kaip keičiasi. Vaikas gali sugalvoti, suplanuoti ir vykdyti įvairius eksperimentus – domėkitės jo idėjomis, pagirkite už išradingumą, padėkite, jei vaikas prašo pagalbos.

6. Viena iš erdvių, kur gali skleistis vaiko kūrybiškumas, yra… virtuvė. Jei vaikas jau turi tam tikrus gaminimo pagrindus, leiskite vaikui kurti savo receptus ir juos išbandyti.

7. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas neleidžia per daug laiko prie televizoriaus bei kompiuterio – tai  tikrai neprisideda prie vaiko kūrybiškumo. Televiziją bei kompiuterį irgi galima išnaudoti vaiko lavinimui: filmo kūrimui, fotografijų redagavimui ir pan.

 8. Prisiminkime, kad kūrybiškumą slopina tokios veiklos, kai vaikas neturi galimybių rinktis, taip pat aklas kopijavimas. Slopina vaiko barimas, kai jam kažkas nesigauna kūrybinėje veikloje, juokimasis iš vaiko idėjų, kritika. Nepadėsite vaikui ir perdėtai reikalaudami „gražių“ darbelių,  itin „estetiško produkto“.

9.  Ir patys kurkite kartu su vaiku ar savarankiškai. Tėvai vaikams yra autoritetas ir tai, kad jie įsitraukia į kūrybiškas veiklas ar į kūrybiško mąstymo reikalaujančias diskusijas yra puikus pavyzdys atžaloms. Maža to, „kūrybinės popietės“ gali puikiai suvienyti visą šeimą.