Pereiti į pagrindinį turinį

Jei mano vaikas jautrus

Tyrėjų duomenimis, apie 15–20 proc. vaikų yra itin jautrūs, ir šis jautrumas atsinešamas gimstant. Sakytume, kad jautriems vaikams (o ir jų tėveliams) gyventi nelengva, bet... Drąsieji „užkariauja naujas žemes“, rasdami vis daugiau galimybių apsigyventi ir prasimaitinti, o atsargieji sugeba reaguoti net ir į labai subtilius pavojaus signalus, tokiu būdu pasirūpindami savo išlikimu.

Ar Jūsų vaikas jautrus? Atsakydami, remkitės šiais teiginiais:

• lengvai išsigąsta;

• skundžiasi, kad drabužiai brūžina odą, erzina pėdkelnių siūlės arba drabužių etiketės;

• paprastai nemėgsta didelių netikėtumų;

• geriau pasimoko, jei yra švelniai pataisomas, nei griežtai jį nubaudus;

• atrodo, kad moka skaityti mano mintis;

• vartoja jo amžiui nebūdingus pasakymus;

• pastebi mažiausią neįprastą kvapą;

• turi gerą humoro jausmą;

• turi gerą intuiciją;

• jam sunku užmigti po pilnos įspūdžių dienos;

• sunkiai priima didelius pokyčius;

• nori persirengti, jeigu drabužiai šlapi arba smėlėti;

• pateikia daugybę klausimų;

• yra perfekcionistas (siekia tobulumo);

• pastebi, kai aplinkiniai blogai jaučiasi;

• daugiau mėgsta tylius žaidimus;

• pateikia gilius, verčiančius susimąstyti klausimus;

• labai jautrus skausmui;

• nemėgsta triukšmingų vietų;

• pastebi subtilius pokyčius (pavyzdžiui, jei nėra kokio nors daikto, žmonių išvaizdos pasikeitimus ir pan.);

• prieš kardamasis aukštyn pasvarsto, ar tai saugu;

• geriausiai pasirodo tada, kai nėra nepažįstamų žmonių;

• geba giliai jausti ir išgyventi.

Bendros rekomendacijos tėvams

1. Priimkime vaiko jautrumą.

2. Mokykimės patys valdyti savo nerimą, nes juo užkrečiame ir savo vaikus (baimė dėl darbo, paskolos, įtampa dėl remonto ir pan.).

3. Bendradarbiaukime su vaiku. Jautriems vaikams netinka, kai vyresnieji tik žeria nurodymus, ir neduoda jokių pasirinkimo variantų, pvz., vaistus privalu gerti – užsigersi vandeniu ar sultimis?

4. Dažniau vaiką pagirkime, bet taip, kad jis žinotų už ką giriamas („Šios raidės gavosi tiesios“, „Įdomus rašinėlio siužetas“...).

5. Kelkime vaikui realius, atitinkančius jo gebėjimus reikalavimus. Neskubinkime. Jautrūs vaikai nemėgsta konkurencijos.

6. Ribokime dirgiklius (šviesą, garsus, dideles grupes, veiklos krūvius ir pan.). Numatykime laiką pailsėti ir atsikvėpti.

7. Būkime nuoseklūs: jei ką nors leidžiame ar draudžiame, tai neturi priklausyti nuo mūsų nuotaikos.

8. Bendraudami su vaiku negriaukime kitų jam reikšmingų suaugusiųjų autoriteto: „Daug tie tavo mokytojai išmano, manęs geriau klausyk!”

9. ei vaikui sunkiai sekasi mokytis, raskime būrelį, veiklą, kuri jam sektųsi ir teiktų džiaugsmo.

10. Leiskime dukrai ar sūnui prisiglausti prie mūsų, neatstumkime jų, kai jiems liūdna ar kai jie verkia, bet atsiliepkime į jų jausmus, parodykime, kad juos suprantame.

11. Kalbėkite apie tai, kaip jis jaučiasi. Savo jausmų suvokimas – pirmasis žingsnis į gebėjimą juos valdyti.

12. Priimkite vaiko emocijas, bet nepasinerkime į jas. Išklausykime, parodykime, kad suprantame jį ir pereikime prie bandymo spręsti problemą.

13. Pasitikėkime savo vaiku ir mylėkime jį tokį, koks jis yra.

Parengė psichologė Ž. Gedgaudienė